Performansų programa apima naujus ir jau anksčiau sukurtus šokio ir performanso meno kūrinius, kuriuose nagrinėjamos kūno, laiko, rūpesčio, traumos ir atminties temos. Solo ir grupiniuose pasirodymuose kuriami jautrūs dialogai apie tarpusavio priklausomybę ir išsilaisvinimą, betarpiškumą ir atsiribojimą, distopiją ir gijimą, reprodukcines teises ir sveikatos priežiūrą. Kūriniai jungia judesį, garsą ir improvizaciją, pasitelkdami juos kaip būdus tyrinėti rūpestį ligos ar negalavimo metu. Tokiuose performansuose atveriamos erdvės išgyventi sudėtingus laiko pojūčius – ištvermės, trapumo, santykio su savimi ir kitais.