Skaitymai „Blunkanti sofa“: Įkūnytos būsenos.

Įkūnytos būsenos

Kraujas, oda, raumenys. Plaučiai, širdis, smegenys. Kaulai, stuburas, griaučiai – karkasas, į kurį gali atsiremti net tada, kai aplinkinis pasaulis svyruoja.Kiekviena mintis prasideda kūne. Kartais lengva patikėti, kad jis yra apribotas ir vientisas. Tačiau kelias valandas aktyviau pajudėjus, teks prisiminti, koks kūnas skylėtas. „Į jį ir iš jo teka maistas, skysčiai, ženklai, simboliai ir kultūra. Kūnas sunkiasi iš abiejų galų – kaip eilėraštis.“ – tikina žinomas psichiatras Finas Skarderudas.

Trijų poečių kūryboje kūnai susideda toli gražu ne vien iš tvirtų raumenų ir visa laikančių griaučių. Beformiai, nerangūs, pasyvūs, išduodantys, tačiau kiekvieną akimirką kintantys – vadinasi, gyvi. Kaip eilėraščiuose pulsuoja kūnai, kuriuose gyvena neramios mintys? Kokia yra sunkiai įžodinamų būsenų anatomija? Kaip būsenas savo kūryboje įkūnija trys skirtingos menininkės ir kurios emocijos nesileidžia prakalbinamos? Apie tai – „Blunkančios sofos” skaitymuose ir pokalbyje „Įkūnytos būsenos” su poetėmis Lina Buividavičiūte, Dovile Bagdonaite ir Patricija Gudeikaite. Moderatorė Lina Simutytė.

Autorės:

Lina Buividavičiūtė – poetė, tekstų autorė, dėstytoja, kultūros apžvalgininkė. Savo kūryboje gilinasi į psichikos sveikatos temas, pasitelkusi savo patirtį ir kultūros intertekstus mėgina narplioti ir interpretuoti egzistencinį nerimą, apleistį, tačiau mokosi rašyti ir apie džiaugsmą.

Dovilė Bagdonaitė – jaunosios kartos menininkė, poetė. Autorė rašo judėdama mieste, besigilindama į meno istoriją, sutikdama žmones bei skrolindama būdus kovoti su nemiga. Daug vietos jos kūryboje užima homoseksuali, queer patirtis, iš jos kylančios įtampos, konfliktai ir meilė.

Patricija Gudeikaitė – jaunosios kartos poetė, literatūrinių renginių organizatorė. Savo kūryboje paliečia įvairius psichikos sveikatos aspektus. Aprašo kraštutines neurotines būsenas, bandant jas suvokti bei analizuoti, pasitelkiant savo ir kitų kultūros asmenybių patirtis. Autorė įsitikinusi, kad jos pačios psichinė liga yra neatskiriamai susijusi su jos kūryba, tačiau tuo pačiu savo poezija stengiasi peržengti konfesinį patirčių reflektavimą ir bando apčiuopti universalius, tamsius, kolektyvinius pasąmonės klodus.

Renginį moderuoja rašytoja ir redaktorė, projekto „Blunkanti sofa“ autorė Lina Simutytė.

Literatūrinis projektas „Blunkanti sofa“ nagrinėja šiuolaikiniams žmonėms aktualią nerimo tematiką, pasitelkdamas Lietuvos jaunosios kartos menininkų patirtis.

Vienos dažniausiai sutinkamos šiuolaikinės būsenos – nerimo – funkcija yra perspėti apie pavojų. Nerimas gali būti teigiamas, skatinantis žmones veikti, ieškoti, išrasti – kitaip tariant, padėti suvienyti organizmo funkcijas, sprendžiant kasdienines gyvenimo problemas. Kartu tai ir signalas, kad nesiėmus tinkamų priemonių grėsmė gali išaugti taip, kad įvyks susinaikinimas. Nerimas sukausto ir sukelia neviltį, taip subjektus paversdamas objektais, o spalvingas asmenybes – blunkančiomis išsėdėtomis sofomis. Sofa taip pat atstovauja ir psichoterapijos proceso simbolį – S. Froido kušetę, ant kurios savo pacientus jis kviesdavo atsisėsti arba prigulti terapijų metu.