Möbius upės vandenyse (angl.'In the Waters of River Möbius) - tai performansas ir gijimo ritualas tarp kartų, kurio liekanos tampa instaliacija.

Kūrinyje gilinamasi į prisiminimus apie alkoholio priklausomybę šeimoje ir gėdą, kuri įsivyrauja, laikant šią patirtį "už uždarų durų". Priklausomybės būsena įsivaizduojama kaip nematoma Mobio juostos formos upė, viliojanti kūnus atsigerti, o paskui praryjanti juos savo nesibaigiančioje srovėje. Spektaklis, kuriame dažymas yra kūno rašymo forma, įveikia atstumus tarp idėjos ir išraiškos, spektaklio ir dokumento, viešojo ir privataus, tėvų ir vaikų.

Perteikiant dažymo, kaip rašymo ant kūno veiksmą, performansas įveikia atstumus tarp idėjos ir išraiškos, performanso ir dokumento, viešo ir privataus, tėvų ir vaikų

Tarpdisciplininis menininkas, daugiausia dirbantis su rašymu, (trukminiu) atlikimu, vandeniu, garsu, ritualu ir skulptūra. Dovydas savo darbais kelia klausimą “kaip įrašas gali tapti šaltiniu arba skaitymas gali tapti rašymo patirtimi, kartu susikertant su platesnėmis ir asmeniškesnėmis atminties, tapatybės ir gėdos temomis.”