Parodoje „Praleistas susitikimas“, eksponuojamoje Istorijų namuose, aštuoni menininkai nagrinėja laiko ir psichikos sveikatos temas per asmenines ir kolektyvines patirtis. Kūriniai fiksuoja trapias, kartais melancholiškas būsenas, kai laikas išsitempia, sustoja ar praranda kryptį.

​

Paroda siekia suardyti dominuojančius eiblistinius linijinio laiko pasakojimus – produktyvumo, pažangos ir nuolatinio judėjimo į priekį logiką. Vietoje to siūloma „negaluojančio laiko“ samprata – laiko, kuris leidžia sustoti, kartotis, grįžti, fragmentuotis. Tokia laiko tėkmė atveria galimybę naujai patirti savo kūną, santykius ir buvimą kartu.